 |
Krūmynėliai, susibridę smėlin, užsiropštę vieną dieną aukštumon: "Jūs tik pažiūrėkit tolių mėlin! Ei, greičiau čionai, greičiau kalvon!" Ir stebėjo baltasparnį būrį, Lenkčių vėją išsikvietusių vaikų... "Kas taip sakė, kad sparnų žmogus neturi, Kad pakilt neturi jis jėgų?" Rodos, suplasnotų ir nusklęstų augalėliai... Rodos, tiek nedaug tereikia, tiek nedaug... Šakneles išlaisvint, netikėjimą išrauti vėlei... Ir-su paukščiais, su-svajonėmis podraug... |
 |
Siunčiu šį trumpą rausvą laišką Tau, Dangau... Kaip ir žadėjau, jei mane dar atmeni... Pirmiausia, ką čia, Žemėje, radau - tai... kietą, šaltą ir beširdį akmenį... Paskui tekėjau pievos skruostais... Ne ašara, o išsipildymu tapau... Ir štai - taip aiškiai vėl Tave matau ir visad atmenu Tavas erdves ir begalinę šviesą - beribę meilę... Ir daugiau nereikia nieko, tik... Tave žinoti... Čia kartais skaisčiai šviečia saulė, kartais lyja... Ir vis girdžiu man kuždant paslaptingai: "likimas - pasirinkimas kelio"... Sutviskėt rasa žolėj, ištrykšti ašara, pagirdyt trokštantį, ulbėt gaiviuoju šaltiniu, linksmai tekėt upe... Kol, Tavo šauktas, vėlei pas Tave sugrįšiu... Dėkingas Tau... Šiam kartui - tiek... Tavasis lašas... Iki, Dangau... |
bitė
Bite rūpestingai surenka kopų minčių smilteles ir sulipdo jas į eiles sukurdama nepakartojamas žodžių mandalas.
Skambančios kopos... vėjo nešiojamos eilės po begalines kopų platybes, kaip tyri lašai suskambantys gražūs žodžiai... tai bitės mintys žvelgiant į kopas, į sustabdytas foto akimirkas...
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info