Pervalka – mažiausia ir ramiausia gyvenvietė Kuršių nerijoje, tarp Preilos ir Juodkrantės, šiuo metu laikoma viena patraukliausių poilsiui skirtų Lietuvos vietų ... skaityti daugiau >>>
 Privačioje teritorijoje, centrinėje kurorto dalyje, netoli Kuršių marių nuomojami kambariai poilsiui, Pervalkos 6 INFO Nr. 03120 (kainos nuo 100 Lt – 160 Lt parai). Išsamiau>>> |
 Ramiausiame Kuršių nerijos kurorte – Pervalkoje nuomojami triviečiai – penkiaviečiai kambariai su terasomis viloje MARĖ INFO Nr. 03030. Išsamiau>>> |
 Kviečiame pailsėti jaukioje, naujai rekonstruotoje viloje JUNDA INFO Nr. 03070, įsikūrusioje pietinėje Pervalkos dalyje, 50 metru nuo marių kranto. Išsamiau>>> |
 Atostogoms Neringoje nuomojami 38 kv. m apartamentai per 2 aukštus atnaujintame kotedže su tvarkinga aplinka. Apartamentai yra šviesūs, su kondicionieriumi, ant... Išsamiau>>> |
Šią ramybės oazę vakaruose juosia mišku apaugusios kopos, rytuose Pervalkos įlankos krantus skalauja Kuršių marios, o iš šiaurės ir pietų ją saugo didieji įlankos kyšuliai – Arklių ir Pervalkos ragai. Ties vienu jų pastatytas Žirgų rago švyturys. Netoli driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate. Ant aukštos Skripsto kopos stovi paminklas Liudvikui Rėzai, menantis užpustytą gimtąjį Karvaičių kaimą.
Šią gyvenvietę, kaip ir Preilą, įkūrė užpustytų Naglių ir Karvaičių kaimų gyventojai. Nuo seniausių laikų besivystančio mažojo miestelio gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba. Prie vienintelės gatvelės, besitęsianti palei marias, rikiuojasi įdomūs saviti namukai. XX amžiuje kaimą pastebėjo pavieniai, nuo kurortų šurmulio bėgantys poilsiautojai. Tą pačią ramybę Pervalka suteikia dabartiniams vasarotojams ir kviečia pailsėti jaukiuose apartamentuose.
Parengta pagal "Vikipedija" – laisvąją enciklopediją internete
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info
RUS
LIT