|
Atnaujinta 2005-12-19
Visa Vakarų Lietuva, o ypač tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių nusidriekusi Kuršių nerija yra labai svarbi traukiantiems paukščiams, o tuo pačiu - ir sparnuočių migracijų stebėtojams. Pastarąja prasme tai yra viena įspūdingiausių vietovių visoje Šiaurės Europoje. Pro šiuos krantus praeina vadinamasis Baltosios - Baltijos jūrų paukščių migracijų kelias, kuriuo pralekia milijonai įvairių rūšių sparnuočių. Dėl šios priežasties visame ilgame minėtame migracijų kelyje - Šiaurės Rusijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Kaliningrado srities, Lenkijos bei Vokietijos ir Danijos pakrantėse išsidėsčiusios ornitologinės ir paukščių žiedavimo stotys. Daugelis yra girdėję apie Ventės Rago ornitologinę stotį rytiniame Kuršių marių krante bei Kuršių nerijos rusiškoje dalyje esančią seniausią Europoje Rasytės (dab. Rybačio) biologinę stotį. Rečiau kas žino Neringoje įsikūrusią Juodkrantės paukščių žiedavimo stotį.
Dalis iš šiaurinių kraštų atskridusių sparnuočių pas mus lieka ir žiemoti. Ypač gausiai ties Kuršių nerija susirenka kai kurie vandens paukščiai. Baltijos priekrantėje tarp Juodkrantės ir Nidos kiekvieną žiemą praleidžia net kelios dešimtys tūkstančių nuo Baltosios, Barenco jūrų ir Arkties vandenyno krantų atkeliavusių ančių - nuodėgulių, tūkstančiai ledinių ančių, šimtai mūsuose retai besutinkamų narų, egzotiškai atrodančių alkų, taisčių, narūnėlių. Kol Kuršių marios neužšalusios, jų įlankose ar bent jau atvirose properšose būriuojasi iki keliolikos tūkstančių didžiųjų dančiasnapių, pulkai klykuolių. Virš šių ančių, laukdami patogios progos pačiupti užsižiopsojusį laimikį, dažnai sklando taip pat iš šiauresnių kraštų atlėkę jūriniai ereliai.
Vasarą Kuršių nerijoje lizdus krauna apie šimto rūšių paukščiai. Šiaipgi tarp čia perinčių paukščių ypatingų retenybių nėra daug. Tikra Neringos įžymybė, nors ir neįrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, yra netoli Juodkrantės įsikūrusi mišri pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija. Daugelis žmonių painioja garnius su gana panašiomis į juos gervėmis. Pastarosioms slapukėms nerijoje sunku rasti klampių pelkių ar kitų panašių perėjimui tinkamų vietų. Vistik dar 1995 vasaros pradžioje netoli Pervalkos buvo rastas tuščias gervės lizdas, o netoliese girdėti šių paukščių poros balsai. 2004-ųjų pavasarį vestuviniai gervių trimitai skambėjo netoli Nidos, pasienyje su Karaliaučiaus (dab. Kaliningradas) kraštu.
Vytautas Pareigis
Kuršių nerijos paukščių foto galerija >>>
 |
 |
|
 |
 |  |
|
|
|
Pradžia * Atvykimas * Skelbimai * Nuorodos * Neringa * Radiostezija * Naujienos
Apgyvendinimas: Nida * Preila * Pervalka * Juodkrantė * Palanga
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info@kopos.lt