Ilgai lauktas leidinys į kurorto bendruomenės gyvenimą atplukdo ne tik neringiškių kūrybą, bet ir prisiminimus apie Kuršių neriją.
Maloniai kviečiame į trečio kultūros almanacho DORĖ sutiktuves 2016 m. kovo 23 d. (trečiadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė). 2016 m. kovo 18 d. (penktadienį) 16 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" (Taikos g. 4, Neringa-Nida).
Kai trečioji "Dorė" pasieks skaitytoją, minėsime jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus. 2016 m. sausio 9-ąją sukanka 240 metų, kai Karvaičiuose kaimelyje tarp šiandieninės Preilos ir Pervalkos gimė ši visų laikų iškiliausia Kuršių nerijos asmenybė. Dovana skaitytojui mažai kur publikuota lietuviškai parašyto M. L. Rėzos eilėraščio "Šimtus jau metus..." faksimilė ir iš rankraščio atkurtas tekstas proginis eilėraštis, skirtas Lietuvių kalbos seminaro 100 mečiui. Kadangi kasdieninė Rėzos kalba buvo vokiečių, jo ranka rašyto lietuviško teksto juodraštis mums yra ypatingai brangus dėl šios priežasties jis yra leidinio viršelyje, kurį puošia ir garsaus dalininko Vytauto Ciplijausko 1979m. tapytas Rėzos portretas. Po juo originalus Rėzos parašas Rhesa, sukeliantis ir vėl dvejopus jausmus. Ne vieną trikdo vokiška rašysena ir prūsiškoji Rėzos tapatybė. Daug priežasčių lėmė, kad M. L. Rėzą mes žinome, bet vis dar nepažįstame. "Dorė" viliasi, kad pokalbis su M.L. Rėzos raštų leidėja, žymiausia šių dienų M.L. Rėzos tyrinėtoja dr. Liucija Citavičiūte prasklaidys nežinios rūką, o gal paskatins bibliotekoje susirasti kurią nors tekste minimą M.L. Rėzos knygą, ją perskaityti ir sušukti : Eurika !.. atradau!
Kaip čia nepasidžiaugus, kad jubiliejiniais metais Neringa jau gali didžiuotis turinti Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją, teikiamą nuo 2010m. Du garbingi jos nominantai yra tarp "Dorės" pašnekovų. Be minėtos dr. L. Citavičiūtės, dar kalbiname žinomą visuomenės veikėją, filosofą, rašytoją dr. Arvydą Juozaitį, kuris tęsia genius loci (vietos dvasios) paieškas. Neringą jis pavadina "kita, geresne Lietuva" - "keisčiausia Lietuvos vieta", kurią paversti poilsio industrijos židiniu, anot jo, būtų nusikaltimas. Kelionėje - nuo Karaliaučiaus iki Klaipėdos - jį lydi žurnalistė nidiškė Asta Jankauskienė (Kuncaitytė), debiutuojanti "Dorės" autorė.
Tarp naujų autorių minėtinas ir Nidos gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Janukonis, parašęs Nidos mokyklos 90 metų istorijos apžvalgą, o "Dorėje" atsidūręs šalia savo dėstytojos Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės neabejotinai didžiausios Kuršių nerijos istorijos žinovės. Kaip jau įprasta, kokia krašto istorijos tema bekalbėtų arba berašytų dr. N. Strakauskaitė, ji visada pažeria tų retų, sunkiai atrandamų "perliukų", kurie istoriją padaro įdomią ir įtaigią. Tuo skaitytojas įsitikins perskaitęs straipsnius, dedikuotus reikšmingoms istorijos datoms: Juodkrantės bažnyčiai 130, Nidos švyturiui 70.
"Dorės" sudarytoja žurnalistė Raimonda Ravaitytė Meyer tęsia anksčiau pradėtą pokarinės Neringos temą. Ji kalbina pirmąjį Nidos girininką Ipolitą Laurinavičių, kurio prisiminimuose atgyja dar žvejų kaimu buvusi Nida iš to meto, kai vyko vietinių gyventojų kaita, kai kurėnus mariose pakeitė dorės. Visiškai kitokie ilgamečio Neringos vadovo LŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko Aloyzo Puslio prisiminimai. Jo ir anuometinės Lietuvos valdžios valia Neringa ryžtingai pasuko kurorto vystymo linkme. Nustojo galioti pasienio režimas, Neringa paskelbiama landšaftiniu draustiniu su specialiu lankymo režimu. "Bus ne blogiau kaip Palangoj!" šį Neringai taikytą šūkį dar atsimena ne vienas neringiškis. Iki šios dienos žmonių neužmirštas Aloyzas Puslys minimas kaip vienas ryškiausių Neringos vadovų. Abi publikacijas lydi gausybė fotonuotraukų, kurias pavyko surasti pašnekovų asmeniniuose albumuose ir Neringos istorijos muziejaus archyvuose. Dėkojame visiems, mums geranoriškai talkinusiems.
Tarp "Dorės" įdomybių skaitytojų dėka surasta ir pakalbinta moteris, pirmoji Lietuvoje 1931m. pavadinta Neringa (tęsiame antrosios "Dorės" temą).
Leidinio sudarytojams šioji "Dorė" pateikė keletą staigmenų. Pradėję dairytis neringiškių kūrėjų, netikėtai suradome net keturis juvelyriką kuriančius autorius. Vieni (Audrius Lukauskas, Sigitas Atkočaitis) nelaiko savęs menininkais tik meistrais, amato žinovais, pasirinktame kelyje randantys saviraiškos ir kūrybos džiaugsmą. Tuo tarpu Virgina Mizgirienė ir Ula Danilevičiūtė - Gurgždienė yra dailininkės profesionalės: pirmoji visą gyvenimą kuria papuošalus, antroji šią "terra incognita" nežinomą, neištirtą "žemę" suradusi vos prieš dvejus metus ir visa galva pasinėrusi į jai naują kūrybos sritį.
Ištikimas "Dorės" literatūrinės dalies redaktorius mokytojas lituanistas Kęstutis Subačius neslepia nuostabos ir džiaugsmo - po dviejų išleistų almanachų Kuršių nerijos beletristikos šulinys vis dar nėra išsemtas! Trečiajame leidinyje pristatomos net keturios naujos pavardės pažintis pradedama amžiumi vyriausiojo juodkrantiškio Arūno Balnos eilėraščiais, toliau gal nidiškių primirštas, bet savas Svajūnas Kuncaitis ir jo "tvirtai suręsta" novelė "Į šiaurę nuo Rojaus" ir pirmąją knygelę prieš metus pristačiusi Ieva Eimutytė su naujausiais eilėraščiais, esė. "Į lietuvių literatūrą įžengia jaunas savitas kūrėjas," - taip K.Subačius įvardija jauniausiąją rašytoją Jutą Zinkevičiūtę, kurios proza tampa stipriu viso almanacho pabaigos akcentu.
Yra toks posakis: trečias kartas nemeluoja ! Tikime, jog trečiasis neringiškių kultūros almanachas "Dorė" ras savo skaitytoją ir pasitarnaus telkiant kultūros žmones bendram tikslui gilesniam pamatinių vertybių apmąstymui ir jų suvokimui.
Dalia Greičiutė, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos direktorė
Dorė III
Dorė II
Dorė I
Leidinius galite įsigyti: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" (Taikos g. 4, Neringa-Nida), Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info