www.kopos.lt

Neringos vėtrungės – gražiausi ir unikaliausi Kuršių nerijos simboliai

Kad gamtos jėgos būtų palankios žvejui, jis droždavo savo „vilčių ir gero susiklausymo“ simbolį ...


Jau nuo seno žvejyba Kuršių mariose buvo apribota įvairiais įstatymais bei nuostatais. Karaliaučiaus žvejininkystės inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose 1844 m., kiekvienam kaimui prie Kuršių marių buvo nurodytas žvejybos plotas, o kiekvienas žvejys kurėno stiebo viršūnėje turėdavo įtaisyti specialiai ženklintą vėtrungę. Neringos gyvenvietės, tuomet tik Kuršių nerijos kaimai, turėjo skirtingus ženklus. Be to, kurėno priekyje ir ant burių buvo užrašomos trys pirmosios kaimo pavadinimo raidės ir numeris.

Kurėno priekyje ir ant burių buvo užrašomos 3 kaimo raidės ir numeris   Vėtrungės atskleidė jas kūrusių žmonių psichologiją   Kiekvienam kaimui prie Kuršių marių buvo nurodytas žvejybos plotas

Yra išlikusi Kuršių nerijos žvejų legenda, aiškinanti kurėnų vėtrungių kilmę. Pagal ją, dviem žvejams išplaukus į Kuršmares, staiga dingęs vėjas. Vienam žvejui užmigus, antrais, neturėdamas ką veikti, ėmęsis iš lentelių drožti ženklą ant stiebo. Išdrožęs savo namus, paskui bažnyčią, ant jos kryžių. Staiga pakilęs vėjas ir išpūtęs bures ...

Legenda apie kurėnų vėtrungių kilmę

Vėtrungės buvo drožiamos iš 4 – 5 mm storio medinių lentučių. Vėtrungės, egzistavusios palyginti neilgai – 100 – 115 metų, atskleidė jas kūrusių žmonių psichologiją, naujų kultūrų įtaką. Nerijos kuršiai greitai pasidavė krikščionybei, deja, ir germanizavimo įtakai, bet vis dėlto sąmonėje ilgai išlaikė senąją pasaulėžiūrą. Ryškiausi jos pasireiškimo pavyzdžiai: stogų žirgeliai, lėkiai, krikštai, vėtrungės.

Senosios kuršių pasaulėžiūros pavyzdžiai  Vėtrungės egzistavo tik apie 100 metų  Kurėnų vėtrungės Kuršių nerijos simboliai  Senosios kuršių pasaulėžiūros pavyzdžiai

Neringos vėtrungės simboliai. Kryptinė dalis turėjo vadinamąjį „stichinį“ simbolį, kad gamtos jėgos (saulė, mėnuo ir vėjai) būtų palankios žvejui, jis droždavo savo „vilčių ir gero susiklausymo“ simbolį – kvadrate išpjautą kryžių. Kvadratas ir kryžius – tai senosios pagoniškosios ir dabartinės krikščioniškosios religijos sąveika. Vėtrungės viršus buvo „turtingumo“ simbolis. Aukščiau už kitas iškilusi dalis - „tikėjimo“ simbolis, kur senieji ir naujieji dievai saugo ir globoja žvejo turtą ir šeimą. Buvo matyti ir pagoniškojo garbinimo objektai ir kryžiai. Kitos dalys buvo „šeimos“ ir „darbo“ simboliai. Apatinėje dalyje užrašomas oficialus, nuostatų nurodytas, skiriamasis gyvenvietės ženklas.

Vėtrungių galerija Neringos muziejaus kiemelyje    Senieji vėtrungių simboliai ir ženklai

Vėlesnio laikotarpio vėtrungėse simboliką pakeičia romantika. Senieji ženklai imami pamiršti, įsigali daugiau romantiški vaizdiniai: konkretūs namų, žvėrių, gyvulių, augalų siluetai. Pačios pirmosios vėtrungės nebuvo spalvinamos, o tik nutepamos dervos sluoksniu, kad būtų atsparesnės lietui ir šalčiui.

Kada vėtrungės pradėtos spalvinti? Nida – seniai žinomas kurortas, dar XIX a. pr. plačiai reklamuojamas pasaulinėje spaudoje. Žvejai, pajutę didžiulį žmonių antplūdį, netruko juo pasinaudoti, savo kurėnus pritaikydami keleiviams pervežti. Štai tada vėtrungės ir pradedamos spalvinti. Savo ažūru bei ryškiomis spalvomis stiebo viršūnėje jos gražiai derindavosi su bendru laivo vaizdu, labai išryškėdavo dangaus fone.

Kopų vėtrungės dangaus fone   Neringos vėtrungės leidžiantis saulei   Kopų vėtrungės dangaus fone

Kadangi vėtrungės buvo savaimingas, individualus žvejo kūrinys, spalvas rinkdavosi pagal galimybes, skonį ir supratimą. Kartą pasirinktą ir išdailintą spalvinį derinį bent ankstyvieji vėtrungių dirbėjai nekeisdavo – vėtrungės buvo tarytum jų herbas.


Adrijos jūroje, į pietus nuo Venecijos gyvenanti etnografinė grupė Chiogia puošdavo savo laivų stiebus papuošalais, vadinamais Cimarola. Šie papuošalai prie stiebo buvo tvirtinami vertikaliai. Nors papuošimuose dažniausiai būdavo vaizduojami bažnyčių šventieji, kryžiai, aptinkama ir savitos pasaulėžiūros elementų.

Bragozzo Adrijos jūroje plačiausiai naudojami 18 ir ypač 19 amžiuose    Cimarola prie laivo stiebo buvo tvirtinami vertikaliai

Štai Slovėnijoje, Koper regioniniame muziejuje etnologai tyrinėdami į vėtrunges panašias Cimaroles - senuosius laivų puošybos elementus, bando atskleisti tuometinę žmonių dvasinę kultūrą. Mokslininkai, ilgą laiką negalėdami suprasti jų paskirties, išsiaiškino, kad Cimarolėmis buvo puošiami dvistiebiai žvejybiniai laivai Bragozzi, kurie šiaurinėje Adrijos jūros dalyje plačiausiai naudojami 18 ir ypač 19 amžiuje.

Cimarolėmis buvo puošiami dvistiebiai žvejybiniai laivai Bragozzi    Į vėtrunges panašios cimaroles puošė senuosius žvejybinius laivus

Lyginant cimaroles su kurėnų vėtrungėmis, skirtumas tas, kad mūsų vėtrungės turėjo praktinę paskirtį, o cimarolės – tik religinių švenčių metu puošdavo laivų stiebus.


Apgyvendinimo informacijos paieška Išsami paieška

Į viršų

Tweet
Google
 

© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info



Virtualios 3D panoramos  Aktyvus poilsis Jums  Vaikiški drabužiai internetu  Dovanėlės sužadinti aistrą 
Virtualus žurnalas Vaiva.lt  Kalbos praktikos centras Lingualit  Kelionių agentūra PegasusTour
 
neringos vėtrungės kopų vėtrungių galerija simboliai kuršių nerijos kuršių marių kurėnas bragozzo cimarola