|
Atnaujinta 2006-10-22
Žurnalistė Elena Berukštytė
Vilniuje atidaryta dar viena tapybos studija - galerija. Jos įkūrėjas Evaldas Šemetulskis - privačių meno galerijų steigimo pradininkas Lietuvoje. Pirmą galeriją "Nėra" jis atidarė Nidoje, vėliau antrą - "Auksinių kopų" meno centrą. Šioje galerijoje vyksta ne tik parodos, organizuojami menininkų simpoziumai, bet ir koncertai bei džiazo festivaliai. 2004 m. vasarą Nidos miesto centre, jis įkūrė trečią - "Galeriją E". Evaldas Šemetulskis ateityje numatęs steigti meno galerijas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Evaldas Šemetulskis jau kelerius metus organizuoja tarptautinius menininkų simpoziumus Nidoje. 2005 metų vasarą birželio mėnesį vyko penktas simpoziumas - "Energetika mene". Simpoziumuose nagrinėjamos menininko ir kūrinio santykio temos. Jų tarpusavio kontaktas. Simpoziumuose dalyvauja ne tik menininkai iš Lietuvos ir kitų šalių, bet ir meno kritikai, filosofai, kitų sričių specialistai, mėgstantys meną ir patys norintys išbandyti save kūryboje. Nidos aplinka gerai nuteikia simpoziumų dalyvius kūrybai, jie, čia būdami trumpą laiką ne tik sukuria kūrinių, bet ir gauna atitinkamą kūrybinį impulsą ateičiai. Nidos gyventojai ir svečiai turi galimybę susipažinti su simpoziumo dalyvių ankstesne ir dabartine kūryba.
Evaldas Šemetulskis tapo paveikslus dažniausiai ant drobės. Menininkas teigia, kad kūrinio tema ir pavadinimas jam gimsta darbo proceso eigoje. Trečdalį savo kūrybos jis skiria įspūdingam pajūriui. Tačiau, kai Evaldas ruošiasi teminėms parodoms, pavyzdžiui, "Klaipėda - Kaliningradas - kūryba" arba "Mūza", savo kūrinius jis apgalvoja iš anksto. Dabar Evaldas Šemetulskis entuziastingai ruošiasi parodai Estijoje, kurią šiemet, Taline rengia Lietuvos ambasada.
Šioje studijoje - galerijoje ne tik susipažinsite su jos savininko Evaldo ir kitų menininkų kūryba, bet ir galėsite įsigyti tai, kas jus domintų, pralinksmintų ar priverstų susimąstyti... Galėsite patys nutapyti kūrinį.
Ignas Kazakevičius
Neringa ypatingas kraštas. Ypatingas visaapimančiais gamtovaizdžiais, tais ramybės ir nostalgijos akivarais, vardan kurių Čia suplūsta menininkai. Juk ne veltui čia rengiami plenerai, tiesa?
Galima ginčytis kiek gi vietovė, aplinka daro įtaką kūrybinėms menininko galioms ir kaip tai atsiskleidžia kūriniuose. Vieni šias inspiracijas atskleidžia kaip tiesiogines peizažinio žanro variacijas, kiti dailininkai mato mistinius regėjimus. Treti, prie kurių priskirčiau ir E.Šemetulskį, linkę pasikliauti keliaplaniu vaizdo konstravimu. A.Matisas yra nurodęs du tikrovės išraiškos būdus: "Vienas - šiurkščiai parodyti tikrovę, kitas - kūrybiškai ją pažadinti". E.Šemetulskis savo vizualines transformacijas kruopščiai šlifuoja, apvalo ir sudėlioja tik į jom skirtas vietas. Kiekvienas vaizdinio fragmentas tampa tarsi intarsija prieš tai buvusiam. E. Šemetulskio formos suvokimas yra gana kontrastiškas. Prieštaringas, tačiau be apčiuopiamų disonansų. Jo kūrybos prieštaringumą reikėtų suprasti kaip elementų, ateinančių iš kitų dailės šakų, improvizuotą panaudojimą. Jokiu būdu negalima teigti, jog autoriaus tapyba eklektiška. Skirtingas "tonacijas" Evaldas derina la prima ir, manding, pasiekia neblogų rezultatų. Iš kiekvienos sferos pasiimtos idėjos tarsi simboliškai viena kitą papildo, sukuria optinę lygsvarą ir emocinį balansą. Taigi E.Šemetulskio palimpsesto principu modeliuojamą tapybą galima vadinti vientisa, nors ir joje persisluoksniuoja skirtybės. Autoriaus tapybą formuoja ne vien jos grynoji t.y. dažo kalba, spalvinė schema. Formai įtaką daro ir skulptūrinis paviršiaus reljefas, grafinis kontūras ir grafito technikai artimos interpretacijos. Bendra plastinė visuma visgi paklūsta tapybinei raiškai - toninių plotų dermei. Rusvame, balsvame ar žalsvame kolorite pasklidę spalviniai segmentai papildomai apipinami faktūrinių lesiruočių ažūru. Lygūs plotai kaitaliojasi su pastoziniais. Taip paveikslų visuma virsta skaidria spalvinių vibracijų iškrova. Ši marga struktūra konstruktyvumu ir tiksliai apibrėžta detalės padėtimi primena ritualinius piešinius (pvz. mandalas). Paskiras tokio kūrinio fragmentas atspindi autoriui rūpimą faktą, reiškinį, daiktą. Kadangi įsibrovėme į mistikos sritis reikėtų paminėti, jog paveiksluose esama jos momentų. Tai ypač pastebima siužetiniuose kūriniuose, kur regime "vienišus" daiktus, kybančius tuščioje monochrominėje erdvėje. E. Šemetulskis apie daiktą kalba lyg apie simbolį, per jį atskleidžia meditatyvias sugestijas. Daiktas, pateiktas kaip materiali abstrakcija prabyla keliomis prasmėmis. Objektas, pvz., obuolys, būdamas gamtos grožio dalimi, dar sykį mums primena, jog tai, ką atpažįstame meno kūrinyje (pvz. kaip formą), gali nebūti tuo, kuo prabyla meno kalba. O simboline prasme tokia abstrakcija reiškia, jog kiekviena atskirybė esti būties nuolauža, savimi sudaranti papildinį. O dailininkas, susigyvenęs su šiuo papildiniu - sudaro darnią ontologinę vienovę.
Meno kūrinio esmė yra tai, kas jis yra. Koks bebūtų vaizdinys, paveikslas išlieka formatu, už kurio atsiveria amžinybės nostalgija. E. Šemetulskio drobėse, šie pojūčiai sukoncentruojami įcentrinėje kompozicijoje. Ji pagrįsta smulkių, detaliai nupieštų formų sugretinimu, sudėtingais, į kits kitą pereinančiais ritminiais pakartojimais. Grafiškumas siejamas su tapyba - keliuose paraleliniuose planuose dailininkas paskirsto energetinį užtaisą: sausų štrichų šuorus, dėmių, geometrinių detalių ornamentiką. Dekoratyvi visumos struktūra drąsiai išvagotas vertikalių, horizontalių, banguotų linijų voratinklis sudaro monumentalią architektoniką, kuri, atrodo, būtų tinkama didesnių mastelių tapybai - freskoms, lubų, sienų apipavidalinimui.
E. Šemetulskio tapyba nėra ekspresyvi (nors naudojami labai skirtingi išraiškos būdai), nėra perdėm abstrakti (nors esama daug poteksčių), nėra ir psichologiškai perkrauta (nors vaizdas pakankamai įtaigus ir optiškai stiprus). Siurrealistiškai sudurstyto vaizdinio dinamizmą sąlygoja dalinai puantilistinė autoriaus maniera, ribojanti formalius minties šuolius. Remdamasis tuo, ką mėgsta ir žino, įvertindamas kasdienybės žavesį ir subjektyvumą, menininkas tapo subtilų miražą. Jame tarsi priartėja tai, kas buvo nepasiekiama, ir tolsta, kas atrodė savita, ranka pasiekiama. Susipina bei susikeičia vietomis, o meno stiliaus etc. sąvokos tampa metafiziniu reliktu. E. Šemetulskis kuria lyrišką, pastelinės NIDOS dvasios persunktą PAVEIKSLĄ...
E.Šemetulskio tapybos darbų foto galerija.
Pradžia * Neringa * Atvykimas * Skelbimai * Parduoda * Renginiai
Apgyvendinimas: Nida * Preila * Pervalka * Juodkrantė * Palanga * Nuoma žiema
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info