www.kopos.lt
In the English ENG Lietuviškai LIT

Kopose rymanti Neringa – vienas gražiausių kurortų Lietuvos pajūryje

Tarp jūrų – marių, baltųjų ir pilkųjų kopų, alsuojanti gaiviu pajūrio pušynų aromatu Neringa traukia turistus iš viso pasaulio.

Neringa – vienas gražiausių kurortų Lietuvos pajūryje

Atostogas šiame iš trijų pusių vandens skalaujamame žemės lopinėlyje poilsiautojai renkasi nuo XX amžiaus pradžios.

Neringa įsikūrusi Kuršių nerijoje – siaurame pusiasalyje, skiriančiame Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Į Neringą galima patekti iš Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos keltu persikėlus per Kuršių marias.

Neringos miestas įkurtas 1961 metais, kai lietuviškosios Kuršių nerijos dalies gyvenvietės – Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida – buvo sujungtos į vieną miestą, kurio ilgis beveik 50 kilometrų. Neringos mieste šiuo metu nuolat gyvena apie tris tūkstančius gyventojų.

Poilsis Lietuvoje prie Baltijos – čia gražiausios Lietuvos kopos

Kuršių nerija – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Tai, kad gamtos ir šimtmečiais iki mūsų dienų gyvenusio žmogaus pastangomis kurta bei šiuo metu ypatingai puoselėjama Neringos infrastruktūra plėtojama teisinga linkme, atitinkančia visus subalansuotos plėtros standartus, buvo įvertinta 2000 metais, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas.

Neužstatytą ir neurbanizuotą pajūrio kopų ruožą labai vertina ekspertai ir turistai, o gera kurorto ekologinė būklė, švarus jūros vanduo, baltas pajūrio smėlis ir tyras oras leidžia teigti, kad Kuršių nerijos paplūdimiai – vieni geriausių Baltijos jūros pakrantėje, o natūrali Kuršių nerijos gamtinė aplinka – didžiausia vertybė, traukianti lankytojus iš viso pasaulio.

Kuršių nerija – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Kurortinio verslo Kuršių nerijoje pradža ir plėtra

XIX a. pabaigoje Neringą ėmė garsinti pamėgę čia leisti vasaras vokiečių ekspresionistai, suformavę Nidos dailininkų koloniją, kurios "rezidencija" tapo vienas seniausių Nidoje, 1867 metais pastatytas, Hermano Blodės viešbutis, kurio pastatai išlikę iki mūsų dienų. Per puse šimtmečio, kai klestėjo dailininkų kolonija, Hermano Blodės viešbutyje pabuvojo ne tik daugybė dailininkų, bet ir literatai Hermanas Zudermanas, Ernst Wiechert, Agnes Miegel, Fritz Kudnig, psichoterapeutas Zigmundas Froidas. Tarp garbių šio viešbučio svečių buvo ir Nobelio premijos laureatas rašytojas Thomas Manas, kuris pirmą kartą atvyko į Nidą 1929 metais.

Sužavėtas Kuršių nerijos gamtovaizdžio rašytojas nutarė čia pasistatyti vasarnamį, kuriame praleido tris vasaras. Senieji vietos gyventojai pasakojo, kad po vasarnamio statybų vieta atrodė taip, tarytum namas būtų nuleistas iš dangaus – kopa nebuvo pažeista, medžiai neiškirsti.

Kurortinis verslas Kuršių nerijoje suklestėjo XX a. pradžioje. Tai tapo ekonomine alternatyva tradicinei žvejybai. Kurortų augimas lėmė ir architektūrines naujoves: greta senųjų žvejų namų, kuriuos puošė lėkiai ant stogų ir dominavo mėlyna spalva, dygo nedidelės, dažnai mūrinės vilos, dideli viešbučiai, kurių pavadinimai rodė pagarbą vietinei etninei tradicijai (iki šiol išlikęs "Kuršių kiemas" ("Kurischer Hof"), "Kuršių elnias" ("Kurischer Elch").

Kurortinis verslas tuo metu pritraukdavo iki 10 tūkstančių poilsiautojų per sezoną. 1939 m. Lietuvai priklausiusi Kuršių nerijos dalis, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, vėl buvo prijungti prie Vokietijos, bet šis įvykis ir netgi prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas beveik nesutrikdė įprasto kurortinio gyvenimo. Tačiau 1944–ųjų vasara Kuršių nerijai tapo lemtinga: artėjant frontui visi vietiniai gyventojai pasitraukė į Vokietijos gilumą ir daugelis jų čia nebesugrįžo.

Šiuo metu Neringa, vienas gražiausių ir labiausiai turistų lankomų Lietuvos kurortų. Per metus šį kraštą aplanko apie 700 tūkstančių svečių. Šiuo metu keturiose Neringos gyvenvietėse vienu metu gali ilsėtis ir pramogauti apie 4–5 tūkstančius poilsiautojų.

Ypač daug poilsiautojų Neringa sulaukia vasaros sezono metu. Turistus traukia unikali nerijos gamta, jūra, savita architektūra bei jau tradiciniais tapę didieji vasaros sezono renginiai. Neringoje nuolat vyksta kultūriniai ir sporto renginiai, menininkų parodos, konferencijos, kurių daugelis jau kuria ir savas tradicijas.

Labiausiai lankomas kurortas ir žiemą ir vasara

Neringa – labiausiai turistų lankomų Lietuvos kurortų

Lietuvai atgavus nepriklausomybę į Neringą ėmė važiuoti senieji vietiniai gyventojai ar jų palikuonys, karo audrų nublokšti į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis. Pastaraisiais metais į Neringą vis daugiau atvyksta jaunų šeimų su vaikais iš įvairių Europos valstybių.

Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos viešbučiai ir poilsio namai visus metus pasiruošę svetingai priimti ir pavienius, ir su šeimomis atvykstančius svečius, pasiūlyti jiems įvairių pramogų, patarti, kaip turiningai praleisti laisvalaikį.

Nuo Juodkrantės iki Nidos nutiestu per 30 kilometrų ilgio dviračių taku organizuojamos pažintinės pėsčiųjų ir dviratininkų ekskursijos bei žygiai. Visose Neringos gyvenvietėse veikia dviračių nuomos punktai.

Vandens sporto mėgėjams – Neringa ideali vieta pramogauti. Kuršių mariomis galima plaukioti burlentėmis, jachtomis, vandens dviračiais, kateriais bei senosiomis kuršių žvejų valtimis – kurėnais, pastatytomis pagal autentiškus brėžinius.

Šaltuoju metų laiku Neringoje organizuojamos konferencijos, vyksta seminarai, kiti renginiai. Beje, Neringa yra pripažintas pačiu saugiausiu kurortu Lietuvoje, kuriame retai užfiksuojama nusikaltimų.

Renginiai ir pramogos, dviračių ir vandens sportas

Neringos turizmo informacijos centras tobulina paslaugas

Visą informaciją apie Neringos poilsio ir pramogų industriją galima gauti Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" bei Neringoje pradėjusiuose veikti 4 infoterminaluose, dar vadinamuose infokioskais. Naudojantis šiais terminalais visą parą galima patekti į specialią interneto svetainę, kurioje yra visa informacija apie Kuršių neriją, lankomus objektus, pramogas, paslaugas.

Sutartį dėl informacinių kioskų Neringoje įrengimo Neringos savivaldybė su Lietuvos verslo plėtros agentūra pasirašė 2004 m. pabaigoje. Projekto tikslas – skatinti turizmo plėtrą naudojant šiuolaikines marketingo priemones.

Idėja šiame Lietuvos kurorte įrengti tokius aparatus, kurių dėka turistai ištisą parą galėtų gauti visą juos dominančią informaciją apie Neringos turizmo infrastruktūrą – lankytinas vietas, verslo paslaugas, pramogas, renginius ir pan. – sklandė jau seniai. Neringos savivaldybės taryba įtraukė šį projektą į plėtros programą, parengė paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Viena šio projekto naujovių – visą informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis, į svetainę suvesti turės galimybę pats paslaugos teikėjas.

Šio informacinių kioskų įrengimo projekto vertė – 66,546 tūkst. eurų (229,58 tūkst. Lt). Didžioji dalis, 79 proc., finansuojama iš programos "Phare 2002" fondo lėšų. Likusią finansinę dalį, kurią sudaro darbuotojų atlyginimai, padengė Neringos savivaldybė.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras Agila

Europos Mėlynoji vėliava – švariems nerijos paplūdymiams

2001 metais Europos Mėlynosios vėliavos priežiūros Taryba Nidos paplūdimiui už aukštą aplinkosauginę kokybę, atitinkančią tarptautinius reikalavimus, suteikė Mėlynosios Vėliavos sertifikatą. 2002 bei 2003 metais Neringos savivaldybės vadovams buvo oficialiai įteikta Mėlynoji vėliava. Šis aukštas pripažinimas Nidos ir Juodkrantės paplūdimiams buvo suteiktas ir 2005 metais.

Europos Mėlynoji vėliava – švariems nerijos paplūdymiams

Vandens turizmo abipus sienos plėtra Kuršių mariose

Bendrovė "Neringos komunalininkas", administruojanti visus Neringos paplūdimius, kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos, įgyvendina dvejus metus truksiantį projektą, kuriuo siekiama išplėtoti bendrą paplūdimių priežiūros sistemą Baltijos jūros regione. Gelbėtojai ne tik tobulina profesines žinias bei įgūdžius, bet pagal programą per dvejus metus įsigis naujausių gelbėjimo priemonių, kurių bendra vertė sieks maždaug 700 tūkst. litų.

Šiuo metu įgyvendinamas projektas "Vandens turizmo abipus sienos plėtra Kuršių mariose Rusijoje ir Lietuvoje". Projekto metu ekspertų grupė tiria uostelių ir prieplaukų plėtros galimybes Kuršių mariose Rusijos dalyje bei Neringos savivaldybėje. Rengiamos plūduriuojančių prieplaukų schemos mažųjų laivų švartavimuisi. Vienas jų – tarptautiniam Nidos uostui.

Vandens turizmas abipus sienos Kuršių mariose Rusijoje ir Lietuvoje

Apsupta vandenų Neringa palaiko ryšį su pasauliu

Neringos savivaldybė aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir šiuo metu įgyvendina net kelis Europos Sąjungos fondų remiamus projektus.

Neringos savivaldybė pirmoji Lietuvoje savo administruojamoje teritorijoje įdiegė plačiajuosčio bevielio radijo ryšio sistemą (Broadband Wireless Access – BWA) 28 GHz diapazone. Neringos savivaldybės teritorijoje jau sudaryta galimybė teikti daugiakanalės televizijos, spartaus interneto, duomenų perdavimo, telefono ryšio ir kitas paslaugas.

"Neringos savivaldybė buvo vienintelė šalyje, kurios teritorijoje neveikė jokia daugiakanalė abonentinė televizija, – sakė Neringos savivaldybės tarybos narys ir projekto įgyvendinimo grupės koordinatorius. – Priežastis paprasta: teritorija didelė, jos ilgis net 50 kilometrų, o potencialių vartotojų mažai. Iš viso Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 3000 gyventojų. Šiuo metu visose Savivaldybei priklausančiose gyvenvietėse – Nidoje, Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje – sudaryta galimybė ne tik matyti kelias dešimtis televizijos programų, bet ir turėti didelės spartos interneto, telefono ryšį. Jau galime rengti ir vaizdo konferencijas".

Visiems Neringos gyventojams ir kitiems vartotojams, kurie nori naudotis šiomis paslaugomis, įdiegiamos specialios radijo ryšio antenos bei atskiri modemai kabelinės TV ir interneto ryšiui.

Bevielis ryšys, plačiajuostis internetas, skaitmeninė televizija

Neringa žiemą ypač atgyja ledui sukausčius Kuršių marias

Turistai ir žiemą neužmiršta Neringos. Ir šiuo metų laiku čia organizuojama daug įvairių koncertų, kitų kultūrinių renginių, rengiamos pramoginės iškylos ledu motorinėmis rogėmis, o viešbučių bei poilsinių durys visada atviros svečiams.

Tačiau Kuršių nerija ypač atgyja ledui sukausčius Kuršių marias ir prasidėjus stintų migracijai. Tada į Neringą iš visos Lietuvos ima važiuoti poledinės žūklės mėgėjai ir visos kurorto gyvenvietės pakvimpa šviežiais agurkais. Tokį kvapą skleidžia sugautos stintos.

Būtent šaltuoju metų laiku Neringoje geriausia organizuoti konferencijas, seminarus, kitus renginius. Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų įmonių ir organizacijų vadovai žino ir vertina Neringos verslininkų pastangas priimti svečius bei suteikti idealiausias sąlygas darbui bei lanksčias kainas.


Šaltinis: žurnalas "Made in Lithuania" 2006.

Apgyvendinimo informacijos paieška Išsami paieška

Į viršų

Tweet
Google
 

© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info



Virtualios 3D panoramos  Aktyvus poilsis Jums  Vaikiški drabužiai internetu  Dovanėlės sužadinti aistrą 
Virtualus žurnalas Vaiva.lt  Kalbos praktikos centras Lingualit  Kelionių agentūra PegasusTour