APIE NERINGOS ISTORIJOS MUZIEJŲ IŠSAMIAU

Kuršių nerija – ne tik žaliu miško ornamentu išdabinta nuostabi smėlio juosta. Šis žemės lopinėlis turi ir labai įdomią, nepakartojamą istoriją, čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių kultūrinį palikimą. Šių istorijos ir kultūros vertybių puoselėjimu Nidoje nuo 1933 m. liepos 13 d. rūpinosi Neringos istorijos muziejus. Pirmosios jo ekspozicijos buvo įkurtos daugiausiai iš muziejui paaukotų lėšų. Tada eksponatai buvo išimtinai vietinės kilmės. Jau pačioje pradžioje muziejus ėmė garsėti geologijos, keramikos, archeologijos skyriais. Čia buvo eksponuojama įvairių rūšių akmenų rutuliukų kolekcija, senovinės išvaizdos puodai, jų šukės, grafiniai piešiniai, žalvariniai ir gintariniai radiniai. Ypatingai įdomus buvo gamtos skyrius, kuriame eksponuotos paukščių iškamšos, jų kiaušinių kolekcijos. Lankytojams buvo pateikiama nemažai faktų ir apie paukščių gyvenimą nerijoje. Etnografijos skyriuje puikavosi iš nendrių nupinta „vestuvių karūna”.

Tais laikais muziejui ant kalvos šlaito buvo pastatytas originalus šiaudastogis, į marias žvelgiantis namas su bokšteliu. Šis pastatas galutinai nebuvo įrengtas, nes pradėtą darbą nutraukė Klaipėdos krašto okupacija, karas. Per šią suirutę dingo ir visi iki to laiko Nidos muziejuje sukaupti eksponatai.

Po karo Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktorės B. Elertienės iniciatyva vėl buvo susidomėta Kuršių nerijos kultūros paveldu, pradėti rinkti eksponatai Nidos muziejui ir surastos jam patalpos. 1969 m. rugsėjo 16 d. šis muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Pirmoji šio muziejaus ekspozicija turėjo 4 pagrindinius skyrius. Pirmajame buvo pasakojama apie Kuršių nerijos ir marių susiformavimą, antrajame – apie šio krašto gyventojus ir tragišką senųjų nerijos kaimų istoriją. Trečiajame skyriuje lankytojai susipažindavo su gyventojų verslais, o ketvirtasis pasakojo apie Kuršių nerijos šiuolaikinį gyvenimą.

Rengiant ekspoziciją muziejaus darbuotojams daug kuo padėjo Geologijos instituto darbuotojai, ypač dr. Vytautas Gudelis. Nuoširdžiai talkino ir vietiniai gyventojai: tėvas ir sūnus Mikeliai Engelinai, tuometinio Neringos miškų ūkio direktorius V. Lukošius ir dauguma kitų.

Gražų gotikinio stiliaus bažnyčios pastatą, kuriame tada veikė muziejus, 1971 m. papuošė J. Bružo sukurti vitražai. Juose meniškai įamžintos Kuršių nerijos vėtrungės, Klaipėdos ir Neringos miestų herbai. 1984 m. Neringos miesto vykdomojo komiteto lėšomis bažnyčioje buvo pastatyti vargonai. Juos suprojektavo ir pagamino Lietuvos kultūros paminklų restauravimo tresto vargonų dirbtuvės Vilniuje. Vargonai turi 2 manulus bei pedalus. Ir pavieniai registrai, ir jų junginiai skamba išraiškingai, sudaro plačią tembrų paletę. Įspūdį sustiprina ir baroko stiliaus vargonų, kurie pagaminti iš geros kokybės ąžuolo, grožis. Jie gražiai įsikomponavo į pastato vidaus architektūros ir tuometinio muziejaus ekspozicijų visumą.

Nuo 1971 m. muziejuje vykdavo kamerinės, chorinės muzikos koncertai, poezijos vakarai, o pastačius vargonus, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį vasaros sezono metu čia skambėdavo ir vargonų muzika. 1985 m. buvo surengtas pirmasis Nidos vargonų muzikos festivalis. Muziejuje koncertavo L. Digrys, B. Vasiliauskas, D. Goldbergas ir kiti žymūs atlikėjai. Jų iniciatyva Nidoje buvo organizuojami pagoniškų švenčių vakarai, senųjų metų palydos, įvairūs koncertai.

1974 m. Neringos miesto Vykdomasis komitetas Nidos istorijos muziejui papildomai skyrė nuo ledo lyčių nukentėjusią sodybą. Ją naujam gyvenimui prikėlė Klaipėdos restauracinės dirbtuvės. Buvo atkurta autentiška XIX a. pab.-XX a. pradžios žvejo sodyba su vakariniu namu, šuliniu, kiemo aplinka, želdiniais. Sodybos kiemelį pamėgo etnografiniai, folkloro ansambliai, kiti Neringos miesto saviveiklininkai.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, bažnyčią, kurioje beveik du dešimtmečius veikė Neringos istorijos muziejus, buvo nutarta atiduoti liuteronų ir katalikų bendruomenėms. Po to Istorijos muziejaus ekspozicija buvo išardyta, eksponatai padėti į saugyklas, nutrūko ir muziejaus kultūrinė veikla.

Neturint muziejui tinkamų patalpų, vėl iš naujo pradėti dirbti buvo gana sunku. Pamažu atsigauta. Muziejus turi dvi ekspozicijas: Žvejo etnografinę sodybą ir 1995 m. nuomojamose patalpose atidarytą Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspoziciją. Nedidutėse salėse eksponuojami darbo įrankiai, burlaivių maketai, plačiai pasakojama apie poledinę žūklę ir šiose vietose seniau praktikuotą originaliausią užsiėmimą ¬ varnų gaudymą. Mūsų muziejus, vienintelis Lietuvoje, įrengė vėtrungių ir jų piešinių ekspoziciją. Tikimasi sulaukti ir geresnių laikų. Neringos miesto mero S. Mikelio rūpesčio dėka muziejus jau artimiausiu laiku turėtų gauti naujas patalpas Nidos miesto Pamario gatvės name, pažymėtame 53 numeriu. Šis pastatas dabar remontuojamas. Čia bus įrengta nauja ekspozicija, šiuolaikinė parodų ir kamerinių koncertų salė, fondų saugykla.

Eleonora Regina JONUŠIENĖ, Neringos istorijos muziejaus direktorė