|
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Dėkingoje kultūrinėje erdvėje - netoliese Tomo Mano memorialinio muziejaus, priešais garsųjį Nidos dailininkų kolonijos pamėgtą Blodės viešbutį, pakeliui į evangelikų bažnyčią ir senąsias mediniais krikštais papuoštas kapinaites kasmet lankytojams duris atveria naujoji Neringos istorijos muziejaus ekspozicija. Ekspozicijos dizaineris - architektas Ričardas Krištapavičius, istorinės dalies koncepciją kūrė juodkrantiškė istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė. Be to, ją surengti padėjo ir išeiviai, Nidos senbuviai, kurie muziejui dovanojo asmeniniuose archyvuose saugotas relikvijas.
Ekspoziciją sudaro šeši skyriai: Kuršių nerijos gyventojų verslai, Nidos akmens amžiaus gyvenvietė, Nidos pašto stotis didžiajame pašto kelyje (1745-1833 m.), Kurortas Nida: kasdienybė ir buitis, Nidos sklandymo mokykla ir nidiškių Froesių šeimos istorija.
Iš ankstesniųjų patalpų perkelta Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija iš esmės nepakitusi - keitėsi tik eksponavimo būdas. Ji papildyta vertingomis, dar niekur nepublikuotomis, gautomis iš Vokietijos, fotokopijomis. Šiame skyriuje lankytojo dėmesį patrauks ne tik įvairiausi žvejybos įrankiai, burvalčių maketai, varnų gaudymo technologija, bet ir stintas bumbinantis ir dainuojantis žvejys - manekenas.
Istorinė dalis pradedama akmens amžiaus gyvenvietės, rastos Parnidžio kopos vakarinėje dalyje, pristatymu. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija, vadovaujama Rimutės Rimantienės, 1974-1978 m. Parnidžio radimvietėje surinko gausybę radinių, aptiko pastatų su židiniais liekanų. Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojų dėka dalis šių radinių dabar eksponuojama Neringos istorijos muziejuje.
Eksponuojami dokumentai lankytojus nukelia į XVIII amžių. Istorikė Nijolė Strakauskaitė Vokietijos valstybinio slaptojo Prūsijos kultūrinio paveldo archyve surado unikalų dokumentą, liudijantį, jog 1745 m. Nida buvo svarbi susisiekimui tarp Marienburgo, Karaliaučiaus ir Rygos. To dokumento kopija, beje niekur dar nepublikuota, eksponuojama naujojoje ekspozicijoje. Istorikės pastebėjimu, pašto kelias Nidą padarė Europos didžiojo pašto kelio dalimi, kuris jungė Paryžių su Peterburgu. Juo važinėjo Prūsijos ir Rusijos valdovai, diplomatai, filosofai.
XX a. pradžios spaudiniai, fotonuotraukos, dokumentai ir to meto suvenyrai supažindina su Nidos gyvenvietės ir kurorto susikūrimo istorija.
Džiugu, kad naujai muziejaus ekspozicijai savo šeimos archyvus patikėjo išeiviai iš Kuršių nerijos, šiuo metu gyvenantys Vokietijoje. Šiais metais eksponuojama vienos garsiausių nidiškių Froesių šeimos istorija. Praėjusią vasarą atvykęs į Nidą, Froesių šeimos palikuonis perdavė muziejui dalį savo giminės archyvo. Gimsta viltis susigrąžinti Kuršių nerijos paveldo dalį, atsidūrusią Vakaruose.
Ekspozicijoje atspindėta ir Nidos sklandymo mokyklos istorija, o neriją iš paukščio skrydžio galima pamatyti autorinėse Vyto Krajinsko nuotraukose.
Paspauskite pele ant nuotraukos, kurią norėtumėte pamatyti didesnę. (Nuotrauka atsidarys naujame lange!)
 |
 |
 |
Atnaujinta 2014-02-10 |
|
Pradžia * Neringa * Atvykimas * Skelbimai * Parduoda * Renginiai
Apgyvendinimas: Nida * Preila * Pervalka * Juodkrantė * Palanga * Nuoma žiema
© Šio tinklapio visos turtinės ir neturtinės teisės priklauso tinklapio savininkui. Tinklapio naudojimas komerciniams, profesiniams ir kitokiems ne asmeninio pobūdžio tikslams yra draudžiamas ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tinklapio administratorius: info
